Registracija Prisijungti
Prisijungimas prie svetainės
Качественные бесплатные шаблоны dle скачать с сайта
baneris
» » Vilkikų vairuotojams mokami dienpinigiai.Viskas, ką apie tai turi žinoti darbdavys ir darbuotojas

Vilkikų vairuotojams mokami dienpinigiai.Viskas, ką apie tai turi žinoti darbdavys ir darbuotojas

2018-01-30
Publikavo: bvytas
Perskaitė: 1 068
Komentarų: 0
Versija spausdinimui
Dėl atliekamo darbo pobūdžio vilkikų vairuotojai važinėjantys tarptautiniais maršrutais, didžiąją darbo laiko dalį praleidžia kelionėje. Gabenant krovinius į kitas valstybes laikoma, kad vairuotojas vyksta į komandiruotę.
Darbdavys turi pareigą komandiruotam darbuotojui mokėti darbo užmokestį, kompensuoti papildomas išlaidas (jeigu jos patiriamos komandiruotės metu), be to vairuotojui vykstant į užsienį jam turi būti mokami dienpinigiai..

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktikoje nurodyta: „darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2008).
Dienpinigiai skirti darbuotojo nepatogumams kompensuoti, be to ne darbo vietoje darbuotojui paprastai atsiranda didesnės nei įprastai išlaidos.

Dienpinigių mažinimas

Maksimalius dienpinigių dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-28 nutarimu Nr. 523 arba patvirtintas dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas).

Tvarkos aprašas numato, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje (tvarkos aprašo 2 p.).

Dienpinigių „lubos” ir „grindys”

Teisiškai nedraudžiama mokėti vairuotojams ir didesnius dienpinigius nei maksimalūs dydžiai („lubos“), tačiau tokiu atveju dienpinigių dalies, viršijančios „lubas“, darbdavys negalėtų įtraukti į įmonės mokestinį pelną mažinančius leidžiamus atskaitymus.

Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2017-07-01 nauja tvarkos aprašo redakcija nebenustato darbuotojui mokamų dienpinigių minimalios ribos (dienpinigių dydžio „grindų“). Iki tol galiojusi tvarka leido dienpinigius mažinti iki 50 procentų vyriausybės nustatyto maksimalaus dienpinigių dydžio atžvilgiu. Todėl iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, kad naujasis reglamentavimas leidžia susitarti dėl itin mažų dienpinigių mokėjimo arba išvis jų nemokėti.

Teoriškai darbdavio ir darbuotojo susitarimu dienpinigiai galėtų būti „sumažinti visiškai“, tačiau tai būtų nepateisinama Darbo kodekso normų ir LAT praktikos atžvilgiu.

Pareiga mokėti dienpinigius

Darbo kodekso 107 straipsnio 3 dalis numato, kad darbuotojui vykstančiam į užsienį privalo būti mokami dienpinigiai. Pagal Kasacinio teismo praktiką „absoliutus dienpinigių mokėjimo nutraukimas nėra galimas, nes, kaip minėta, darbdavio pareiga mokėti dienpinigius į komandiruotę vykstančiam darbuotojui numatyta įstatymu, sprendimas nemokėti dienpinigių apskritai paneigtų dienpinigių institutą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2004).

Kitoje byloje LAT yra nurodęs: „darbdavio sprendimas nemokėti darbuotojui dienpinigių už faktiškai komandiruotėse būtą laiką prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams, toks sprendimas neatitinka sąžiningo darbdavio kriterijaus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2004).

Dienpinigių dydis

Susitarimas dėl minimalaus dienpinigių dydžio turi būti realizuojamas darbo sutartyje arba kolektyvinėje sutartyje, o komandiruotė įforminama bendrovės (darbdavio) vadovo ar jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu). Susitarimo dėl dienpinigių dydžio įforminimo darbo sutartimi ar kolektyvine sutartimi negalima pakeisti komandiruotės įsakymu (darbdavio sprendimu).

Nurodytu klausimu yra pasisakęs LAT: „apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl darbdavio ir darbuotojo teisės susitarti dėl dienpinigių mažinimo darbdavio įsakymu, kurį pasirašo darbuotojas, bei spręsdamas, jog toks įsakymas laikytinas darbo sutarties pakeitimu, pažeidė DK normas, reglamentuojančias individualių darbo sutarčių sudarymą ir vykdymą, bei nukrypo nuo LAT suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

Darbo sutarties keitimo tvarka turėtų būti tokia pati kaip ir jos sudarymo, susitarimą patvirtinant parašais rašytiniame darbo sutarties tekste. Dėl to negali būti laikoma darbo sutarties pakeitimu darbdavio priimtas įsakymas; darbuotojo parašas tokiame įsakyme negali būti prilyginamas pasirašymui rašytiniame darbo sutarties tekste. Šiuo atveju galėtų būti laikoma, kad darbuotojas su įsakymu supažindintas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2008).

Darbdaviui vienašališkai mažinant dienpinigius ar jų apskritai nemokant, darbuotojas gali juos (jų nesumokėtą dalį) išsireikalauti per darbo ginčus nagrinėjantį organą. Darbdaviui, be kita ko, už tai gresia administracinė atsakomybė dėl garantijų komandiruotiems darbuotojams nesilaikymo (ANK 101 str. 3 d.).

Nekeisdamas darbo sutarties ar kolektyvinės sutarties sąlygų darbdavys turi teisę mažinti dienpinigius tik šiais atvejais:

a) kai komandiruotė į užsienį trunka vieną darbo dieną (pamainą), darbuotojui mokama iki 50 procentų dienpinigių pagal tai valstybei nustatytus dydžius, o jeigu darbuotojas tą pačią dieną atvyksta į kelias valstybes, už tą dieną mokamas dienpinigių, apskaičiuotų pagal toms valstybėms nustatytus dydžius, vidurkis (Tvarkos aprašo 7 p.);

b) grįžtant iš užsienio, už tą dieną, kurią pervažiuojama Lietuvos Respublikos valstybės siena, gali būti mokama iki 50 procentų dienpinigių (Tvarkos aprašo 3 p.);

c) darbuotojui, vykstančiam į komandiruotę į užsienį, jeigu toje valstybėje jam mokami dienpinigiai ar kitos piniginės išmokos, įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti išmokėta iki 30 procentų toje valstybėje nustatyto dydžio dienpinigių (Tvarkos aprašo 8 p.);

d) jeigu komandiruotės į užsienį metu darbuotojas aprūpinamas maitinimu, dėl dienpinigių dydžio sprendžia įmonės vadovas ar įgaliotas asmuo (Tvarkos aprašo 8 p.).

Jeigu kolektyvinėje ar darbo sutartyje nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas (Tvarkos aprašo 9 p.).

Taigi, bent dalis dienpinigių turi būti išmokėta iki komandiruotės pradžios (t.y. prieš išvykstant), likusi dalis išmokama grįžus iš komandiruotės ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną (Tvarkos aprašo 10 p.). Darbuotojas turi teisę atsisakyti vykti į komandiruotę, jeigu jam laiku nebuvo išmokėtas avansas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. 2-1365-727/2015).

Darbas keliose užsienio valstybėse

Darbuotojui vykstant į kelias užsienio valstybes (taip būna nurodyta ir komandiruotės įsakyme), už komandiruotės dieną mokami tos valstybės, į kurią atvykstama, dienpinigiai.

Kai komandiruotės tikslas yra viena užsienio valstybė, tačiau, kol iki jos nuvykstama, tenka pervažiuoti (perskristi ar perplaukti) kelias užsienio valstybes, dienpinigiai gali būti mokami pagal tikslo valstybės normas arba galima taikyti kelių valstybių (į kurias atvykstama) normas. Tokios aplinkybės ( nurodyta tikslo valstybė/valstybės ir pan.) turi būti aptartos konkrečiai komandiruotės įsakyme (PMĮ 21 str. 3 d. komentaras).

Dienpinigių įtraukimas į sąnaudas bei apmokestinimas

Analizuojamam klausimui aktualus Vyriausybės nutarimas dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo (2003-01-28 nutarimas Nr. 99) (toliau – Nutarimas).

Remiantis Vyriausybės nutarimu patvirtintomis komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėmis (toliau – Taisyklės), Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPMĮ) ir Pelno mokesčio (toliau –PMĮ) įstatymais, dienpinigiai, neviršijantys nurodytos normos, neįtraukiami į sąnaudas t. y. neapmokestinami

Gyventojų pajamų mokesčiu ir Sodros įmokomis kai:

a) dienpinigiai neviršija nustatytų maksimalių normų (GPMĮ 17 str. 1 d. 5 p., Taisyklių 3 p.);

b) darbuotojui nustatytas darbo užmokestis turi būti ne mažesnis kaip MMA, padauginta iš koeficiento 1,3 (t. y. 380 € × 1,3 = 494 €) (Nutarimo 2.5 p.);

c) darbuotojas vyksta į komandiruotę Lietuvoje, dienpinigių suma turi neviršyti 50 procentų darbuotojo darbo užmokesčio (Taisyklių 2.3 p.);

d) komandiruotėje darbuotojas turi dirbti (atlikti darbo funkciją ar tarnybinį pavedimą) arba kelti kvalifikaciją (PMĮ 21 str. 1 d.);

e) darbuotojas vienoje užsienio valstybėje ištisai turėtų išbūti ne ilgiau kaip 183 dienas, išskyrus darbuotojus, kurių darbas susijęs su važinėjimu arba yra kilnojamasis ar pakaitinis (pamaininis) (PMĮ 21 str. 2 d.). Vairuotojams netaikomas 183 dienų reikalavimas, nes jų darbas susijęs su važinėjimu.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Taisyklių 6 p. numato, jog tuo atveju, kai darbuotojui dienpinigius moka kitas asmuo, mokesčių administratorius reikalauja, kad Lietuvos įmonė mokėtų tik skirtumą t. y. pagal normas apskaičiuota dienpinigių suma turėtų būti mažinama kitų asmenų išmokėtais dienpinigiais.

Šaltinis:TransInfo
Straipsnio reitingas:
0
Radote klaidą?   
Gerbiamas lankytojau, Jūs šioje svetainėje esate neužsiregistravęs. Mes Jums rekomenduojame registruotis arba prisijungti prie savo paskyros svetainėje.

Informacija

Mielas klausytojau. Tu čia esi kaip neregistruotas vartotojas.
Mes siūlome tau užsiregistruoti arba tiesiog prisijungti naudojant savo prisijungimo duomenis, tam, kad galėtum įkelti bei komentuoti norimas naujienas.