Registracija Prisijungti
Prisijungimas prie svetainės
Качественные бесплатные шаблоны dle скачать с сайта
» » Trečiųjų šalių vairuotojų reikšmė Lietuvos vežėjų rinkai

Trečiųjų šalių vairuotojų reikšmė Lietuvos vežėjų rinkai

2017-10-09
Publikavo: bvytas
Perskaitė: 640
Komentarų: 0
Versija spausdinimui
Lietuvoje jau seniai jaučiasi sunkvežimių vairuotojų trūkumas, ir vežėjai masiškai samdo trečiųjų šalių piliečius. Tokiu būdu, pastarieji tampa vis svarbesniu faktoriumi šalies transporto rinkoje. Tačiau situacija yra dviprasmiška ir vertinama įvairiai. CargoNews.lt nusprendė išryškinti esminius šio klausimo aspektus.

Tinklapis CargoNews jau ne kartą rašė apie iškeltą problemą (pavyzdžiui, tokia publikacija ir tokia). Kaip redakciją informavo vežėjų asociacija „Linava“, nemažai transporto įmonių toliau skundžiasi tolimųjų reisų vairuotojų trūkumu. Jos skaičiavimais, per metus būtų galima įdarbinti 7-8 tūkstančius vairuotojų – tuomet jų paklausa sumažėtų, bet poreikis (tik gerokai mažesnis) vis tiek liktų. Krovininio autotransporto profesinės sąjungos (KAPS) „Solidarumas“ duomenimis, rinkai trūksta beveik 5000 vairuotojų.

Todėl nenuostabu, kad šios sferos darbuotojų imigracija jau tapo tendencija bei didžiuliu darbo jėgos resursu Lietuvos transporto sektoriui, kuriam trūksta vietinių vairuotojų dėl demografinės krizės, nedidelio susidomėjimo profesija ir geresnių sąlygų Vakarų Europoje, kur (Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose) paklausa šios srities specialistams didžiulė. Pagrindinės šalys, kurios „tiekia“ sunkvežimių vairuotojus Lietuvos vežėjams, pasak visų CargoNews.lt respondentų, yra Ukraina ir Baltarusija (kur irgi jau pradeda jaustis didelis jų trūkumas).


Trečiųjų šalių vairuotojų įdarbinimas

Kaip redakciją informavo Lietuvos Darbo birža (LDB), nuo 2007m. sausio 1 d. užsieniečiams, kurie įtraukti į trūkstamų profesijų sąrašą (sąraše, sudarytame 2017 m. II pusmečiui, yra ir tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesija), buvo supaprastinta leidimų dirbti išdavimo tvarka – jiems nebereikia kreiptis į darbo biržą dėl leidimų dirbti, o darbdavys, įdarbinęs tokį užsienietį, privalo registruoti darbo sutartį teritorinėje darbo biržoje per 1 mėnesį nuo nacionalinės vizos gavimo dienos arba per 2 mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi gavimo dienos. Tai, anot LDB, leidžia trečiųjų šalių vairuotojams dažniau ir lengviau keisti darbovietę.

Nacionalinės vizos „D“ prioritetinių profesijų atstovams išduodamos iki 4 mėnesių trukmės laikotarpiui. Dokumentus gauti nacionalinę vizą „D“ iki 12 mėnesių trukmės laikotarpiui jie gali pateikti be 90 dienų pertraukos, išdirbę Lietuvoje ne mažiau kaip 3 mėnesius ir turėdami šį faktą patvirtinančius popierius iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir/arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“).

Tuo pat metu pažymėtina, kad, prieš kurį laiką įsigaliojus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio pakeitimams, buvo praplėstas atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų sąrašas. Jame atsirado papildomi reikalavimai užsieniečiui ir darbdaviui, susiję su dokumentų klastojimu ir fiktyvumu (pavyzdžiui, sudaryta fiktyvi santuoka ar priimančioji Lietuvos įmonė yra fiktyvi), mokesčių nemokėjimu ir kitų finansinių įsipareigojimų nevykdymu, baudomis darbdaviui už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir taip toliau (naują įstatymo redakciją lietuvių kalba galima rasti čia).

Trumpai sakant, Lietuva siekia sudaryti palankesnes sąlygas užsieniečiams įsidarbinti ir apsigyventi šalyje, ypač jeigu jų turimų profesijų specialistų trūksta mūsų valstybei. Tuo pat metu stengiamasi, kad šis procesas būtų kontroliuojamas, ir užsienio darbuotojai bei vietiniai darbdaviai nepiktnaudžiautų nustatyta tvarka. Jei pamėgintume išvesti analogiją su didžiųjų Vakarų Europos valstybių politika šiuo klausimu, tai ten panašus procesas laikomas „socialiniu dempingu“, tad vargu ar kitų šalių vairuotojai galėtų tikėtis kažkokių lengvatinių įdarbinimo sąlygų…

„Linavos“ pozicija

„Linava“, komentuodama savo požiūrį į trečiųjų šalių vairuotojus, nurodė: „Kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau bendrai įvertinus, požiūris yra teigiamas, ir tai atspindi skaičiai – Lietuvoje įdarbinta apie 10 tūkstančių trečiųjų šalių piliečių, kurie dirba tolimųjų reisų vairuotojais. Yra asociacijos narių, kurie itin patenkinti trečių šalių piliečių darbu. Reikia suprasti, kad transporto sektoriaus atveju trečiųjų šalių piliečiai nekonkuruoja su lietuviais, o užima laisvas darbo vietas, kurių negali užpildyti Lietuvos darbo rinka. Tai leidžia tik išlaikyti esamas pozicijas sektoriui ir konkuruoti su užsienio vežėjais“, – konstatavo „Linava“.

Tuo pat metu asociacija pabrėžė: „Ir lietuviai, ir trečių šalių piliečiai gauna tokias pačias pajamas, atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, pervežimų geografiją, patirtį (pasiūlius prastesnes darbo sąlygas, vairuotojas pakeistų įmonę į tą, kuri siūlo standartines). Taip pat jie, mokėdami mokesčius Lietuvoje, gauna visas socialines garantijas, kuriomis paprastai nesinaudoja – būna išvykę į reisus arba atostogauja savo šalyse, tad valstybei jie iš esmės nieko nekainuoja, bet atneša didžiulę naudą“.

Todėl „Linava“, akcentuodama trečiųjų šalių vairuotojų svarbą nacionalinei transporto rinkai ir visai ekonomikai, intensyviai dirba su Lietuvos valstybės institucijomis, kad jos dar labiau palengvintų užsieniečių įdarbinimo procesą.

Kaip pastebėjo Migracijos departamentas: „Asociacija „Linava“ ne kartą kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydama spartinti nacionalinių vizų ir leidimų gyventi išdavimą vairuotojams. Šiuo metu didžiausia problema – žmogiškųjų išteklių trūkumas. Dėl žymiai išaugusio prašymų išduoti nacionalines vizas ir leidimus laikinai gyventi skaičiaus Migracijos departamentas nespėja visų sprendimų priimti per nustatytus terminus. Šiuo metu rengiami teisės aktų pakeitimai, kurie leistų paspartinti nacionalinių vizų išdavimą. Kartu ieškoma IT sprendimų. Tikimės, kad šių priemonių visuma padės išspręsti problemą“

Beje, visai neseniai „Linava“ pranešė, kad nuo rugsėjo 7 d. VRM skyrė du papildomus darbuotojus darbui nacionalinių daugkartinių vizų išdavimo trečių šalių piliečiams srityje. Taip pat pažymėtina, kad, asociacijos iniciatyva, išnagrinėjus visus teisės aktus, reglamentuojančius vairuotojo pažymėjimo keitimą, nuspręsta, kad, jeigu trečiųjų šalių piliečiai gavo vizą arba leidimą laikinai gyventi darbo sutarties pagrindu, jie neprivalo keisti savo vairuotojo pažymėjimo į lietuvišką (jeigu gautas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje arba viza ar leidimas laikinai gyventi Lietuvoje gauti ne darbo sutarties pagrindu, teisių keitimas vis dar būtinas).

Kartu asociacija glaudžiai bendradarbiauja su šalies diplomatais. Pavyzdžiui, Ukrainoje trečiųjų šalių piliečiai, kurie turi 4 mėnesių nacionalinę vizą „D“, be išankstinės registracijos gali kreiptis į Lietuvos ambasadą dėl metinės nacionalinės vizos „D“ išdavimo, ir tokių pareiškėjų dokumentai bus nagrinėjami pagreitinta tvarka. Kaip CargoNews.lt informavo Lietuvos komercijos atašė Ukrainoje Rimantas Šegžda: „Besikreipiančių dėl nacionalinių vizų padaugėjo. Dažnai Lietuvos kompanijos teiraujasi Ukrainos kompanijų, užsiimančių vairuotojų paieška, kuriems kiek galiu padedu. „Linava“ ambasada pasitiki ir visada stengiasi padėti, kai kreipiasi ar tarpininkauja, Lietuvos vežėjams kreipiantis dėl vizų išdavimo vairuotojams. Paskutiniu metu, po „Linavos“ atstovų susitikimo su ambasados vadovais negirdėjau, kad yra kokių tai problemų dėl to“.

Bendrai paėmus, asociacija dėkoja valdžios įstaigoms, kurios išgirsta prašymus ir liberalizuoja trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą Lietuvoje, tačiau pastebi – reikia ryškaus kokybinio pokyčio, nes yra daugybė administracinių barjerų, kurie turėtų būti panaikinti (pavyzdžiui, prašoma pateikti dokumentus, kuriuos valstybinės institucijos ir taip turi savo duomenų bazėse, o tam tikrus dokumentus tenka pateikti po kelis kartus skirtingoms institucijoms, todėl reikėtų kuo greičiau pereiti prie elektroninio duomenų pateikimo ir užtikrinti efektyvesnę skirtingų valdžios institucijų komunikaciją).

Tokiu būdu, galima teigti, kad Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“ teigiamai vertina trečiųjų šalių vairuotojų atėjimą į šalies rinką, aktyviai stengiasi pagreitinti bei palengvinti šį procesą ir svarsto galimybę sistemiškai organizuoti jų įdarbinimą nacionalinėse vežėjų įmonėse, prieš tai patikrinant pretendentų kvalifikaciją. Tuo pat metu redakcijai buvo įdomu sužinoti konkrečių vežėjų poziciją šiuo klausimu.

Vežėjų nuomonė

Ji, kalbant apie užsieniečių samdymą, yra įvairi. Viena vertus, sakoma, kad patogiau įdarbinti savo šalies pilietį, kadangi jo atveju procesas vis dar yra paprastesnis, greitesnis ir reikalauja mažiau kaštų. Be to, ieškoti bei atrinkti užsienio vairuotojus dažniausiai tenka nuotoliniu būdu, kas reiškia, jog iš karto nepavyks patikrinti jo vairavimo įgūdžių (o būna taip, kad realiai kandidatas negali vairuoti sunkvežimio) ir sudėtingiau tikrinti jo pateiktą biografinę informaciją. Taip pat pažymėtina, kad užsieniečius kartais būna sunku įtikinti, jog su jais bus elgiamasi pagal įstatymus, kadangi jie (kas suprantama ir pagrįsta) yra labai atsargūs, rinkdamiesi darbo vietą, o „vairuotojų radijas“ nevisada pateikia objektyvią informaciją apie darbdavius. Pagaliau, aktualus ir kalbų žinojimo klausimas.

Ieškoti trečiosios šalies vairuotojo įmonė gali savarankiškai (pavyzdžiui, specializuotuose darbo paieškos tinklapiuose) arba per tarpininkus Lietuvoje ar atitinkamoje šalyje. Tik reikia turėti omenyje, kad dėl tarpininkų (ypač nelietuviškų), kurie pirmiausiai siekia naudos sau ir kurių vaidmuo kartais būna nevisai skaidrus, gali kilti nesusipratimų, komplikuojančių vėlesnį tiesioginį darbuotojo ir darbdavio bendradarbiavimą.

Todėl nenuostabu, kad „Linava“ teigia, jog „darbdavys dažnu atveju prioritetą teiks Lietuvos piliečiui, nes tuomet gerokai paprastesnė įdarbinimo procedūra ir savo šalies darbuotojo atsakomybė“, o kartu, kaip minėta, svarsto galimybę susisteminti trečiųjų šalių vairuotojų įdarbinimo Lietuvoje procesą, kurio metu būtų atliekamas ir kvalifikacinis kandidatų patikrinimas. Tačiau toliau įsijungia kainos-kokybės ir paklausos faktoriai, dėl kurių užsienio vairuotojų skaičius lietuviškose transporto įmonėse (ypač didelėse, kurios net pasiryžusios papildomai apmokyti naujokus), auga smogiamaisiais tempais.

Kaip CargoNews.lt papasakojo „Baltic transline“ kompanija, trečiųjų šalių vairuotojai sudaro joje maždaug du trečdalius vairuotojų kolektyvo. Didžioji jų dalis yra iš Ukrainos ir Baltarusijos, tačiau taip pat dirba kazachai, gruzinai, armėnai ir net filipiniečiai. „Mus kaip transporto įmonę verčia samdyti užsieniečius maža vietinės darbo jėgos pasiūla, t.y. trūksta lietuvių vairuotojų. Todėl, norint konkuruoti su kitomis transporto įmonėmis, esame priversti dairytis vairuotojų iš kitų šalių. Taip pat, siekdami plėsti savo veiklą, darbuotojų trūkumo problemą galime išspręsti tik įdarbinant užsieniečius“, – konstatavo „Baltic transline“. Kartu, komentuodama trečiųjų šalių vairuotojų darbo kokybę, įmonė pažymėjo: „Vieniems sekasi geriau, kitiems lėčiau, tretiems reikia ilgiau pagalbos iš mūsų kaip administracijos pusės, kol įsivažiuoja. Tačiau, galime pasidžiaugti, kad visi tikrai stengiasi ir nori kuo greičiau perprasti darbo niuansus ir tapti stipria mūsų įmonės dalimi“.

„Hegelmann Transporte“ direktoriaus Tomo Jurgelevičiaus teigimu: „Hegelmann Transporte – tarptautinė kompanija, tad, turėdami padalinius skirtingose Europos šalyse (tokiose kaip Vokietija, Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Rumunija, Ispanija), neskirstome darbuotojų pagal tautybes. Esame įdarbinę skirtingų tautybių vairuotojus, ir jų tarpe yra tiek trečiųjų šalių, tiek Europos Sąjungos piliečių. Plėsdami transporto priemonių parką, nuolat priimame vairuotojus. Pirmiausiai vertiname jų patirtį ir profesines žinias, ir kaip įmonė reguliariai investuojame į darbuotojus, organizuodami mokymus“.

Tokiu būdu, trečiųjų šalių vairuotojai Lietuvos vežėjams yra labai patrauklus darbo jėgos šaltinis: juos nėra lengva surasti, patikrinti ir įdarbinti, bet jie – kol kas vienas iš svarbesnių konkurencinio įmonių pranašumo išsaugojimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje garantų.

Tačiau ar negali būti taip, kad problemų su trečiųjų šalių vairuotojais daugiau, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio, ir kainos-kokybės santykis iš tiesų yra ne jų naudai? Be to – ar jų ne per daug Lietuvos rinkai?

Viename vairuotojų forume teko perskaityti tokią nuomonę: „Baltarusiai ir ukrainiečiai vairuotojai su savo pigia darbo jėga užpuolė Europą. Jų pilna mašinose su LT, PL, LV valstybiniais numeriais. Mūsų darbdaviai „atsiveža“ pigią darbo jėgą iš trečių šalių, „padaro“ leidimus dirbti. Tuo metu mes, lietuviai vairuotojai, netenkame darbo, nes nesutinkame dirbti už sumažintą algą. Daugybė baltarusių ir ukrainiečių neturi jokio supratimo apie vairuotojų darbo ir poilsio režimą, tai „mūsų“ vadybininkai juos gali vaikyti kaip šuniukus. Jau atėjo laikas imtis priemonių, kad pristabdytume svetimšalių įdarbinimą. Galbūt yra teisiškai apsišvietusių vairuotojų, kurie galėtų surašyti peticiją, o mes ją pasirašytume. Manau, kad yra nemažai nukentėjusiųjų dėl svetimšalių įdarbinimo į mūsų darbdavių firmas“. Ir tai žmogus parašė praeitų metų pabaigoje.

Šiame kontekste CargoNews.lt nusprendė kreiptis į Krovininio autotransporto profesinę sąjungą (KAPS), siekiant išsiaiškinti, ar aukščiau pateikta pozicija yra individuali ar išreiškia bendrą Lietuvos vairuotojų nuomonę.


Ką sako vairuotojų profsąjunga

KAPS atsakė taip: „Iš tikrųjų trūksta ne vairuotojų, o pigios darbo jėgos. Jei darbdaviai mokėtų padorius atlyginimus, būtų didesnė pagarba vairuotojui, trūkumas sumažėtų daugiau nei per pusę. Darbdaviai žada mokėti 70-80 eurų už dieną, o kai ateina atlyginimo mokėjimo diena, prasideda visokie atskaitymai už kuro pereikvojimą, įvairius nuostolius ir panašiai. Todėl vairuotojai ir emigruoja, o jų vietas užima ukrainiečiai ir baltarusiai, kurie dirba už mažesnius atlyginimus, sutinka (dažniausiai net nežinodami) pažeidinėti darbo-poilsio režimą ir taip toliau“.

KAPS nuomone: „Pozityvios konkurencijos nėra. Pavyzdžiui, lietuviai turi mokytis, kad gautų 95 kodą, kuris pažymimas vairuotojo pažymėjime, o ukrainiečiams užtenka tiesiog atskiro 95 kodo lapo, jo nepažymint ant vairuotojo pažymėjimo. Vieša paslaptis, kaip tie pažymėjimai išduodami, kai žmogus nemoka lietuvių kalbos ar dirba viename mieste, o „mokosi“ kitame. Blogiausia, kad atvykėliai mažina darbo užmokestį, ne tik sutikdami dirbti už mažiau, bet vien dėl įstatymų, savo teisių nežinojimo. Į mus buvo kreipęsis ne vienas ukrainietis dėl darbdavio grasinimų susidoroti, gąsdinimų neišleisti iš šalies ir taip toliau“.

Pastaruoju atveju pažymėtina, kad „Linavos“ prezidiumo narys ir socialinių klausimų komiteto pirmininkas Artūras Telmentas išreiškė viltį, jog profsąjungos kartu su asociacijos atstovais eis į ministerijas ir Seimą, reikalaudamos, kad Ukrainos ir Baltarusijos vairuotojai galėtų lengviau atsivežti į Lietuvą savo šeimas, nes dabar vežėjai susiduria su problemomis, kai minėtų šalių vairuotojai padaro nuostolius ir grįžta namo, kur išvengia atsakomybės (A. Telmentas pateikė pavyzdį, kaip vienas baltarusis padarė Lietuvos įmonei nuostolių už 17 000 eurų ir grįžo į Baltarusiją, bet teismas nieko negalėjo padaryti, nes pagal Baltarusijos įstatymus, negalima konfiskuoti jo žmonai priklausančio namo). Manoma, kad, jeigu trečiųjų šalių vairuotojų šeimos gyventų Lietuvoje, jų padarytus nuostolius būtų galima išieškoti lengviau.

Turbūt svarbiausia KAPS mintis apie lietuviškų darbdavių požiūrį į užsienio vairuotojus yra ši: „Darbdaviai rėkia, kad jais pasitikėti negalima, kad pridaro daug nuostolių ir pabėga iš šalies, bet vis tiek jie vertinami kaip pigi darbo jėga. Patikrinus didžiąsias Lietuvos bendroves, pamatytume, kad didžioji dalis vairuotojų yra ukrainiečiai. Tai matyt, mažesnės išlaidos atlyginimams atperka vairuotojų pridaromus nuostolius. Mūsų žiniomis, jei į tą pačią darbo vietą kandidatuoja lietuvis ir ukrainietis, dažniau pasirenkamas ukrainietis“ (taip pat todėl, kad, gaudamas pastebimai didesnį atlyginimą, nei gimtinėje, jis labiau brangina savo darbo vietą).

„Mes ne prieš imigraciją iš kitų šalių, nes šio proceso nesustabdysi. Yra visokių kalbų – ir gerų, ir blogų, bet mes manome, kad darbo kokybė nuo tautybės nepriklauso. Tačiau valdžia turi griežtai laikytis pozicijos, jog darbo sąlygos turi būti vienodos tiek lietuviams, tiek atvykėliams. Vairuotojai turi gauti atlyginimus, o ne vokelius“, – konstatavo KAPS.

Pastaruoju atveju įdomu tai, kad prieš kurį laiką Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimų projektą, pagal kurį užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo. O jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą metinį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį (projekto tekstą lietuvių kalba galima rasti čia).

Tokia tvarka gali sumažinti trečiųjų šalių vairuotojų įdarbinimo Lietuvoje patrauklumą (t.y. pagelbėti vietiniams profesijos atstovams), bet parlamentas, prieš patvirtindamas atitinkamas pataisas, turi suprasti, kokį poveikį jo sprendimas turės vežėjų sektoriaus konkurencingumui.

Mįslė

Lietuvos migracijos departamentas tikslios statistikos, susijusios su trečiųjų šalių vairuotojų atvykimu į mūsų šalį, pateikti negalėjo, bet pažymėjo, kad šiais metais apie 8500 tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų kreipėsi dėl nacionalinių vizų išdavimo ir apie 3800 – dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Praeitais metais, departamento duomenimis, leidimų laikinai gyventi Lietuvoje prašė 6450 darbuotojų užsieniečių (neskaičiuojant aukštos kvalifikacijos darbuotojų), iš kurių daugiau nei pusė buvo vairuotojai; nacionalinių ilgalaikių vizų 2016 m. iš viso išduota kiek daugiau nei 17 tūkstančių, ir didžioji dalis – vairuotojams.

2014-2016 metų statistiniai Lietuvos Darbo biržos (LDB) duomenys rodė, kad per pirmus devynis 2016 metų mėnesius į Lietuvą legaliai atvyko dirbti 170 procentais daugiau migrantų, nei per visus 2014 metus (14525 žmonės, lyginant su 5382 žmonėmis 2014 metais), ir pastaruosius trejus metus tolimųjų reisų vairuotojai stabiliai sudarė apie 80 procentų visų įdarbintų Lietuvoje užsieniečių (iš jų – beveik 60 procentų ukrainiečių ir apie 30 procentų baltarusių). Iš viso, LDB teigimu, 2016 m. įdarbinti 15973 užsienio vairuotojai (2017 m. sausio-vasario mėnesiais – 1346).

Kam ir šių įspūdingų skaičių maža, pateikiame Lietuvos Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) statistiką apie vairuotojo liudijimus, išduodamus vežėjams, turintiems teisę verstis tarptautiniu krovinių gabenimu ir įdarbinusiems vairuotojus, kurie nėra nei Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, nei jų ilgalaikiai gyventojai (dokumentas išduodamas laikotarpiui, neviršijančiam vairuotojo turimos profesinės kvalifikacijos galiojimo laikotarpio, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams): 2014 m. vairuotojų liudijimų buvo išduota 6715 vienetų, 2015 m. – 6959 vienetų, 2016 m. – jau 9866 vienetų, o 2017 m. (sausio-rugsėjo mėn.) – 15108 vienetų (pasikeitus vairuotojo ir/ar vežėjo duomenims, liudijimą privalu pakeisti, todėl į metinę statistiką patenka ir pakartotinas išdavimas, bet kritinės įtakos nusimačiusiai tendencijai šis momentas neturi turėti).

Dėmesio, klausimas (!) – jei „Linava“ ir KAPS sako, kad lietuviškai vežėjų rinkai trūksta 5-8 tūkstančių vairuotojų, o šalies valdžios institucijų duomenys rodo, kad Lietuvoje jų įdarbinama dvigubai daugiau, ką daro ta antroji pusė?

Kaip pažymėjo aukščiau minėtas vairuotojų forumo lankytojas: „Kol dosnioji LT valdžia lengvabūdiškai dalina jiems leidimus dirbti Lietuvoje, neva Lietuvoje nebeliko lietuvių vairuotojų, tai tie svetimšaliai po pusę metų ramiausiai dirba Vokietijoje, Prancūzijoje. Jie vairuoja LT registruotus sunkvežimius, o sunkvežimių savininkai (lietuviai darbdaviai) įdarbina tuos sunkvežimius į Vakarų šalių ekspedijavimo kompanijas“.

Be to, trečiųjų šalių vairuotojai, galimai, naudojami ne tik vietinių darbo vietų užpildymui, bet ir tarptautinės įmonių veiklos (pirmiausiai, Vakarų Europos valstybėse, kur irgi jaučiasi vairuotojų trūkumas ir kurios, matyt, pagrįstai skundžiasi dėl rytinio „socialinio dempingo“) plėtrai. Ir šiame kontekste jau ne taip įtikinamai skamba Lietuvos vežėjų kalbos apie tai, jog jie vos suduria galus su galais.

***

Apibendrinant, galima teigti, kad sunkvežimių vairuotojų Lietuvos vežėjams trūko, trūksta ir, greičiausiai, trūks (nors, sprendžiant iš jų imigracijos tendencijos, po kurio laiko situacija gali stabilizuotis). Tas trūkumas galėtų būti mažesnis, jeigu, kaip aiškina vietiniai vairuotojai, darbdaviai mokėtų jiems daugiau pinigų ir pagarbiau žiūrėtų į žmogų (jau nekalbant apie nedidelį lietuvių susidomėjimą šia sudėtinga profesija). Tačiau įmonėms reikia išlaikyti konkurencingumą, todėl kol mūsų šalies vairuotojai važiuoja į jų laukiančią Vakarų Europą, Lietuvą „užkariauja“ ukrainiečiai ir baltarusiai, kuriuos sudėtingiau įdarbinti ir kurie nevisada rodo gerą darbo rezultatą, bet kurie sutinka su mažesniu atlyginimu ir brangina savo darbą, nes Tėvynėje dar blogiau. Tuo pat metu „Linava“ aktyviai stengiasi palengvinti trečiųjų šalių vairuotojų įdarbinimą Lietuvoje, kas pavyksta ir dar labiau skatina Lietuvos vežėjus rinktis užsieniečius. Tokiu būdu, pastarųjų reikšmė nacionaliniam transporto sektoriui artimiausiu metu tik didės, nes mažesnės jų išlaikymo išlaidos atperka patiriamus nuostolius.

Kaip pažymėjo vienas baltarusių vairuotojas, šiuo metu dirbantis Lietuvoje: „Jeigu man nusibos dirbti ten, ir Baltarusijoje pasitaikys darbas su normaliu atlyginimu, galimai dirbsiu Baltarusijoje. O po to, jeigu kažkas nepatiks, visada galėsiu nuvažiuoti į Lietuvą ar Lenkiją ir įsidarbinti bet kurioje įmonėje“ (daugiau jo minčių apie darbą mūsų valstybėje galima rasti čia). Štai tokie laikai atėjo. Tiesa, Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva dėl lietuvių ir užsieniečių darbo užmokesčio išlyginimo, jeigu jai bus pritarta parlamente, gali pakoreguoti situaciją vietinių vairuotojų naudai. Tačiau vežėjai, turbūt, lengvai nepasiduos.

Šaltinis:Vadim Volovoj CargoNews
Straipsnio reitingas:
0
  
Gerbiamas lankytojau, Jūs šioje svetainėje esate neužsiregistravęs. Mes Jums rekomenduojame registruotis arba prisijungti prie savo paskyros svetainėje.

Informacija

Komentuoti galima tik (days) dienų nuo įkėlimo.