Registracija Prisijungti
Prisijungimas prie svetainės
Качественные бесплатные шаблоны dle скачать с сайта
baneris
» » Šešėlio pėdsakai transporto sektoriuje: kur dingsta iš vairuotojų nelegaliai surinkti pinigai?

Šešėlio pėdsakai transporto sektoriuje: kur dingsta iš vairuotojų nelegaliai surinkti pinigai?

2018-01-14
Publikavo: bvytas
Perskaitė: 383
Komentarų: 0
Versija spausdinimui
Vežėjų įmonės jau seniai naudojasi schema, kuri leidžia jiems iš kiekvieno savo vairuotojo pasiimti bent 1000 eurų. Tie pinigai dingsta kaip į vandenį – darbuotojai jų neatgauna, mokesčiai nuo jų taip pat nemokami. Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo tikrinti įmones ir nustatė mokestinių pažeidimų, dėl kelių vyksta ikiteisminiai tyrimai.

Logistikos įmonių fondai veikia taip – vairuotojui kas mėnesį yra sumokama ne visa alga, tarkime, jis gauna 50 eurų mažiau. Mažesnę algą vairuotojas gauna tol, kol surenka nustatytą fondą – tarkime, 500 eurų ar tūkstantį eurų, priklausomai nuo įmonės. Tuos pinigus darbdavys vertina kaip draudimą tuo atveju, jeigu darbuotojas pabėgtų, sugadintų automobilį ar padarytų kitokią finansinę žalą įmonei.

Problema yra ta, kad tokie fondai nėra niekaip dokumentuoti, kitaip tariant, nelegalūs. O vežėjai dažniausiai, kas mėnesį pasirašydami už jiems išmokamas sumas, patvirtina, kad gavo visą darbo užmokestį, nors iš tiesų 50 ar daugiau eurų liko įmonei. Taip didelės įmonės neteisėtai savo stalčiuose sukaupia nemenkas sumas. Lėšos darbą paliekančiam darbuotojui, kuris nepadarė jokios žalos įmonei, turėtų būti atiduotos, tačiau 15min liudiję vairuotojai pasakojo pinigus matę kaip savo ausis.

15min yra žinomi bent du atvejai, kai įmonės rinko panašius fondus. Patikrinimą atliekanti Valstybinė mokesčių inspekcija yra radusi mokestinių pažeidimų, dėl poros bendrovių vyksta ikiteisminiai tyrimai, tačiau įmonių pavadinimų neatskleidžia, todėl tai gali būti visiškai kitos nei tekste minimos bendrovės.

Skundas pasiekė Darbo inspekciją

Šią savaitę Valstybinė darbo inspekcija svarstys skundą dėl bendrovės „Transtira“, kurios buvęs darbuotojas Aurelijus skundžiasi, kad, jam išėjus iš darbo, įmonė į fondą surinktų pinigų taip ir negrąžino. Dar vieną skundą dėl tos pačios įmonės yra pateikęs ir kitas buvęs jos darbuotojas Saulius.

„Norint pasiliuosuoti, randa priežasčių, kodėl to fondo neatiduoti. Tavo uždirbti pinigai lieka pas juos – 500 eurų“, – pasakojo Saulius. Kitose įmonėse, kaip pasakojo vairuotojų profesinė sąjunga, sumos yra didesnės – iš darbuotojo algos suformuojamas bent 1000 eurų dydžio fondas.

Paklaustas, ar tokio fondo rinkimas buvo numatytas sutartyje, jis sakė neskaitęs. „Tą sutartį nėra nei laiko perskaityti. Atneša krūvą popierių, greitai pasirašai. Visiems reikia dirbti, reikia pinigus uždirbti, tą sutartį skaityčiau aš gal dvi dienas“, – pridūrė Saulius. Jam įmonė negrąžino pinigų motyvuodama, kad yra padaryta materialinė žala.

„Vienas degalų bakas buvo truputį įlenktas, kitas – šiek tiek prabrauktas. Aš pasidomėjau, kad nei ta mašina, nei tie bakai iki šios dienos nėra pakeisti. Niekas neparodė, už ką, kaip, darbai neatlikti, automobilis toliau važinėja“, – pasakojo buvęs įmonės darbuotojas, pateikęs skundą Valstybinei darbo inspekcijai. Yra fondas nuo 500 iki 2 tūkst. eurų. Tai yra užlaikomi pinigai, fondas, jeigu įvyks koks draudiminis įvykis, kad jie turėtų iš ko išskaičiuoti nuostolius. Mes įvykdėme visas sąlygas, bet jie vis tiek neatidavė fondo, – pasakojo Aurelijus. Jis taip pat pasakojo neatgavęs pinigų.

„Yra fondas nuo 500 iki 2 tūkst. eurų. Tai yra užlaikomi pinigai, fondas, jeigu įvyks koks draudiminis įvykis, kad jie turėtų iš ko išskaičiuoti nuostolius. Mes įvykdėme visas sąlygas, bet jie vis tiek neatidavė fondo“, – pasakojo Aurelijus. Tiek jo, tiek Sauliaus manymu, darbuotojas įmonėje yra beteisis. Transporto sektoriuje vairuotojai gauna 4/3 šalyje nustatytos minimalios algos, o likusią dalį jie gauna dienpinigiais, kuriuos įmonė turi teisę sumažinti.

„Darbuotojas yra beteisis. Tau sumoka pinigus, vėliau pasiskaičiuoji ir žiūri, kad trūksta. Tik tada eini aiškintis. Ką jie nori, tą jie atskaičiuoja“, – pasakojo Saulius. Darbuotojai visą laiką pasirašo už jiems išmokėtus pinigus, tačiau retai tikrina tai, ką gauna. Taip jie patvirtina, kad gavo visą sumą, nors iš tiesų ji – 50 ar daugiau eurų mažesnė. Darbuotojas yra beteisis. Tau sumoka pinigus, vėliau pasiskaičiuoji ir žiūri, kad trūksta. Tik tada eini aiškintis. Ką jie nori, tą jie atskaičiuoja, – pasakojo Saulius. Aurelijus tikino, kad iš vairuotojais dirbančių užsieniečių renkamos didesnės sumos – po 1000 eurų. „Didelis nesiskaitymas. Lietuvių ten liko mažai, kuris naglesnis, su tuo gal dar daugiau skaitosi. Ukrainiečių jie apskritai žmonėmis nelaiko“, – kalbėjo Aurelijus.

„Transtira“ turi per 900 darbuotojų, vadinasi, įmonėje jei tai, ką pasakoja vairuotojai, tiesa, gali susikaupti nemažas, veikiausiai niekur neapskaitytas ir neaišku kaip vėliau panaudojamas fondas. 15min visus šiuos klausimus uždavė bendrovei tiek elektroniniu paštu, tiek telefonu, tačiau komentaro praėjusią savaitę sulaukti nepavyko. „Jūsų rekvizitai yra perduoti atsakingam asmeniui, jeigu norės, su jumis susisieks“, – portalui sakė įmonės telefonu atsiliepusi moteris.

Nelegaliai rinko užstatą

Pernai kovą vienas tolimųjų reisų vairuotojas laimėjo bylą prieš kitą įmonę – „Transimeksą“, kuri pripažinta rinkusi užstatą iš vairuotojų. „Teisme vairuotojas aiškino, kad jį atleidžiant iš darbo UAB „Transimeksa“, darbdavys su juo pilnai neatsiskaitė bei negrąžino apie 1000 eurų sumos, kuri buvo sukaupta darant išskaitas iš darbo užmokesčio po 50 eurų už galimai ateityje vairuotojo padarytą žalą darbdavio turtui“, – rašoma Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ puslapyje.

Vairuotojas teismui pateikė vaizdo ir garso medžiagą, kurioje UAB „Transimeksa“ darbuotojai pripažįsta atsiskaitymo lapeliuose ir buhalterinėje apskaitoje nenurodytus kaupiamuosius atskaitymus iš darbo užmokesčio, vadinamus „fondu“, „bačka“, kurie niekaip nėra fiksuojami. Vairuotojas teismui pateikė vaizdo ir garso medžiagą, kurioje UAB „Transimeksa“ darbuotojai pripažįsta atsiskaitymo lapeliuose ir buhalterinėje apskaitoje nenurodytus kaupiamuosius atskaitymus iš darbo užmokesčio, vadinamus „fondu“, „bačka“, kurie niekaip nėra fiksuojami. Teismas iš darbdavio jam priteisė 1130,39 eurų vidutinio darbo užmokesčio bei 950 eurų darbo užmokesčio sukauptą sumą, kuri vairuotojams gerai žinoma kaip „užstatas“.

Profesinė sąjunga 15min tikino, kad tokius fondus renka visos didelės logistikos įmonės, tuo metu asociacija „Linava“ aiškino, kad tai – praeitis.

Taip daro visi

Gintaras Kondrackis, Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas, tikino, kad panašius fondus renka visos transporto įmonės. „Tai vyksta daugiausia didelėse įmonėse, nors dabar jau, esu girdėjęs, ir mažose po truputį atsiranda. Fondą darbdaviai surenka sumažindami dienpinigius. Nors yra susitariama dėl 100 proc. dienpinigių išmokėjimo, darbdavys atskiru įsakymu gali juos sumažinti“, – kalbėjo G.Kondrackis.

Pasak jo, dažniausiai darbuotojas gauna 50 eurų mažesnį atlyginimą: „Darbuotojai ateina, gauna kasos išlaidų orderį su suma, jį pasirašo ir viskas. Tai išeina, kad jis gavo tuos pinigus grynais.“ Jo nuomone, dažniausiai sukaupti darbuotojų fondai nėra grąžinami, ir jie skiriami tikrai ne įmonės patirtai žalai padengti.

Manau, kad šitie pinigai niekur neegzistuoja. Jie parodyti kaip išmokėti. Įmonėje dirba po 300-700 žmonių. Po 1000 eurų renkant susidaro jau 300 tūkst. eurų neapmokestintų lėšų, jos niekur neegzistuoja. Tai jie renkami į čemodanus, nešami tam tikriem žmonėms, Seimo nariams, ir duodami kyšiai, – kalbėjo G.Kondrackis.

„Aš mąstau visai kitaip. Manau, kad šitie pinigai niekur neegzistuoja. Jie parodyti kaip išmokėti. Įmonėje dirba po 300-700 žmonių. Po 1000 eurų renkant susidaro jau 300 tūkst. eurų neapmokestintų lėšų, jos niekur neegzistuoja. Tai jie renkami į čemodanus, nešami tam tikriem žmonėms, Seimo nariams, ir duodami kyšiai“, – kalbėjo G.Kondrackis.

Iš taip surinktų pinigų, jo nuomone, gali būti mokami atlyginimai vokeliuose aptarnaujančiam personalui, mechanikams, logistikos darbuotojams, vadybininkams. „Vidutiniai atlyginimai yra apie 400 eurų. Pagalvokime, ar logistikos vadybininkas už tokią algą dirbtų. Tikrai ne. Jie visą kitą dalį gauna vokelyje“, – svarstė G.Kondrackis.

Tuo metu vežėjus ginanti „Linava“ tikina, kad tokie fondai yra praeitis.

„Seni laikai“

„Tai seni laikai. Kažkada buvo tokių įvykių. Vežėjai šiuo metu dirba gana sudėtingu laikotarpiu, bent jau mes negirdime apie tai, tai yra neteisėta, ir mes esame už sąžiningą, tvarkingą verslą ir geras sąlygas vairuotojams“, – 15min sakė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos („Linava“) prezidentas Erlandas Mikėnas.

Savo teiginį jis motyvavo sakydamas, kad darbuotojų dabar smarkiai trūksta. „Mes masiškai juos samdome iš trečiųjų šalių. Mes mokame užsieniečiams tiek pat, kiek ir lietuviams. Situacija yra katastrofiška. Lyginant su Lenkija, kuri įdarbina žmones per 2-3 savaites, pas mus reikia laukti 2-3 mėnesius“, – aiškino E.Mikėnas.

Oficialų „Linavos“ komentarą šiuo klausimu galima rasti čia.

Atliekami ikiteisminiai tyrimai

Valstybinė mokesčių inspekcija patvirtino, kad domisi tokiomis įmonėmis. Konkrečių bendrovių specialistai neatskleidė, motyvuodami tuo, kad „kol atliekami kontrolės veiksmai, kai kuriose ir ikiteisminiai tyrimai, negalime įvardinti įmonių“. Eglė Ramanauskienė, VMI Kontrolės departamento direktorė, 15min sakė, kad jeigu bendrovė negrąžina darbuotojams pinigų ir nepanaudoja jų patirtų išlaidų kompensavimui, tokios pajamos yra apmokestinamos.

„Jeigu įmonė patiria išlaidas, kurias darbuotojai jai kompensuoja, tai kompensacijos sumomis mažinamos įmonės patirtos sąnaudos. Kadangi pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas įmonės pajamomis laikomos iš Lietuvos šaltinių ir iš ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos pajamos, tai tuo atveju, jeigu įmonė iš darbuotojų surinktų lėšų jiems negrąžina arba nepanaudoja patirtų išlaidų kompensavimui, tai, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, tokios iš darbuotojų surinktos sumos bus laikomos įmonės uždirbtomis pajamomis“, – aiškino ekspertė.

Pasak jos, atliekant kontrolės veiksmus, analizuojant turimą informaciją bei remiantis įmonių darbuotojų pranešimais, „keliose krovinių pervežimo veiklą vykdančiose įmonėse nustatyta atvejų apie kaupiamus „fondus“ bei daromus mokestinius pažeidimus“.

Šaltinis:15min.lt
Straipsnio reitingas:
0
Radote klaidą?   
Gerbiamas lankytojau, Jūs šioje svetainėje esate neužsiregistravęs. Mes Jums rekomenduojame registruotis arba prisijungti prie savo paskyros svetainėje.

Informacija

Mielas lankytojau. Jūs čia esate kaip neregistruotas vartotojas.
Mes siūlome jums užsiregistruoti arba tiesiog prisijungti naudojant savo prisijungimo duomenis, tam, kad galėtum įkelti bei komentuoti norimas naujienas.