Registracija Prisijungti
Prisijungimas prie svetainės
Качественные бесплатные шаблоны dle скачать с сайта
baneris
» » Pigi darbo jėga iš užsienio darbdaviams duoda ir supuvusių vaisių

Pigi darbo jėga iš užsienio darbdaviams duoda ir supuvusių vaisių

2018-05-22
Publikavo: bvytas
Perskaitė: 764
Komentarų: 0
Versija spausdinimui
Pigi darbo jėga iš užsienio darbdaviams duoda ir supuvusių vaisiųTransporto įmonės, su džiaugsmu pasitikusios supaprastintą užsieniečių įdarbinimo tvarką ir priėmusios vairuotojais dirbti žmones iš Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos ir pan., jau gavo antru lazdos galu. Kai kurios įmonės jau patyrė ir pirmųjų užsieniečių pridarytų nuostolių, ir darbo tvarkos pažeidimų. Tačiau nuo pernai liepos įsigaliojusio naujojo Darbo kodekso nuostatos darbdaviams, ieškantiems teisybės, pastatė aukštą barjerą.

Užsieniečiai vis dažniau skundžia darbdavius

Naujasis Darbo kodeksas (DK) numato, kad kilus bet kokiam ginčui tarp darbdavio ir darbuotojo, jis privalomai yra nagrinėjamas Darbo ginčų komisijoje (DGK). Ir tik jei kuri nors šalis nesutinka su komisijos sprendimu (kuris yra privalomas vykdyti), tada galima jį ginčyti teisme. Į DGK kreiptis gali tiek darbuotojas, tiek darbdavys. Tačiau, jei darbuotojas užsienietis, tada darbdavys susiduria su ginčų sprendimo kliūtimis.

Advokatė Reda Aleksynaitė į DGK jau siuntė savo klientės, vienos transporto įmonės skundą dėl darbuotojo užsieniečio padarytos žalos. Ir nors atsakymo dar negavo, tačiau jau dabar aišku, kad skundas bus atmestas.

Įmonė, kuri kreipėsi pagalbos į advokatę, su žurnalistais bendrauti atsisakė. Tačiau ji nėra vienintelė, kuriai tenka srėbti darbuotojų iš užsienio privirtą košę. UAB „Telmento transportas“ vadovas Artūras Telmentas taip pat yra vienas iš tų, kurie patyrė nostolių. Jis pasakojo, kad vairuotojas iš Baltarusijos, būdamas neblaivus, Prancūzijoje padarė avariją ir apgadino tris auomobilius. Nuostoliai siekė daugiau nei 7 tūktančius eurų, kurių, suprantama, nepadengė nei draudimas (nes vairuotojas buvo nebliavus), nei pats vairuotojas (nes neturi pinigų). Kadangi iš Baltaruijos piliečio Prancūzijos pareigūnai atėmė vairuotojo pažymėjimą, jis nebegalėjo likti įmonėje ir dirbdamas žalą atlyginti dalimis. Darbuotojas grįžo į savo gimtąją šalį, o darbdavys, po konsulatcijų su teisininkais, nuleido rankas. „Tiesiog paaiškėjo, kad teismas Baltarusijoje iš mūsų pareikalautų dar daugiau išlaidų ir neduotų jokių garantijų. Mus informavo, kad pagal toje šalyje galiojančius įstatymus negalima išieskojimo nukreipti į atsakovo nekilnojamąjį turtą, o daugiau ką nors paimti iš tokio žmogaus – jokių vilčių“, – pasakojo A. Telmentas.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informavo, kad DGK nagrinėja visus ginčus (dėl nesumokėtos algos, neteisėto atleidimo ir kt.), kai kreipiasi bet kuris darbuotojas (lietuvis ar užsienietis) dėl Lietuvos darbdavio, kuris, darbuotojo nuomone, pažeidė jo teises. VDI turimoje DGK veiklos statistikoje nėra išskiriama ieškovo / atsakovo pilietybė, taigi, informacijos, kiek darbo ginčų inicijavo ar kaip atsakovas buvo nurodyti užsienio valstybių piliečiai, VDI neturi. Tačiau pastebėtina tendencija, kad užsieniečiai darbuotojai vis dažniau kreipiasi dėl savo pažeistų teisių gynimo į DGK (kadangi ginčo nagrinėjimo tvarka DGK yra labai paprasta ir nemokama).

Darbdavys turi laukti užsieniečio malonės

Tačiau darbdavio inicijuojami darbo ginčai su darbuotoju, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, pagal bendrą taisyklę nagrinėjami toje kitoje valstybėje, nebent šalys kilus ginčui susitartų ginčą nagrinėti Darbo kodekso (DK) nustatyta tvarka. Taigi, kalbant apie atvejį, kai užsienietis darbuotojas padaro žalos Lietuvos darbdaviui ir pastarasis pageidauja ją prisiteisti (iš esmės tik tokiais atvejais darbdaviai kreipiasi į DGK), tokiam ginčui nagrinėti Darbo kodekse (215 str. 3 d.) numatyta išimtis, t. y. darbdavys turi kreiptis į tos užsienio šalies, kur yra darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, atitinkamas instancijas dėl žalos priteisimo.

VDI komunikacijos skyrius atsiųstame paaiškinime išskyrė vieną išimtį – jei kilus ginčui užsienietis darbuotojas sutiktų jį spręsti įprasta tvarka Lietuvoje, tada DGK skundą priimtų. Kitaip tariant, darbdavys turėtų tikėtis prasižengusio darbuotojo malonės. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad susitarimas turi būti priimtas kilus ginčui, ne anksčiau.

Tačiau užsienietis vairuotojas vargiai sutiktų savo noru vertis kilpą ant kaklo ir pasirašyti susitarimą, kad ginčas bus sprendžiamas Lietuvoje. Maža to, užuodęs, kad gresia dideli finansiniai nemalonumai, jis paprasčiausiai dingsta. Cargo.lt puslapyje dėl tokių „prapuolėlių“ jau buvo ne vienas skundas. Bet jei žala nedidelė, o darbas duotų daugiau naudos, nei pabėgimas į gimtąją šalį, tada galima tikėtis, kad darbuotojas sutiks ginčą spręsti pagal Lietuvos įstatymus. A. Telmentas minėjo, kad šiuo metu jo įmonėje dirba vienas ukrainietis, iš kurio atlyginimo antstoliams kas mėnesį yra pervedama 100 eurų ir jis ankstesnei įmonei padarytą žalą jau baigia išmokėti.

R. Aleksynaitė pateikė dar vieną galimą išimtį, iš dalies galinčią palengvinti darbdavio dalią: „Išimtis būtų tokiu atveju, jei darbuotojas pirmas kreiptųsi į teismą ginčydamas darbdavio veiksmus (pvz., neteisėtas išskaitas iš darbo užmokesčio, neteisėtą atleidimą ir pan.), o darbdavys gintųsi reikšdamas priešinius reikalavimus. Tačiau jei darbuotojas, padaręs žalos, išvyksta į savo valstybę ir darbo ginčo prieš darbdavį nepradeda – belieka pradėti darbo ginčą užsienio valstybėje“.

Nedidelius nuostolius geriau nurašyti?

Advokatė R. Aleksynaitė aiškina, kad tokia tvarka siekiama apsaugoti darbuotojo, kaip silpnesnės sutarties šalies, interesus – taip nurodyta DK komentare. „Tačiau tame galima įžvelgti ir netiesiogines kliūtis darbdaviui, įdarbinančiam užsieniečius, kadangi ginčo atveju jam reikės ieškoti teisinės pagalbos užsienyje, o esant nedidelės sumos ginčui, dauguma greičiausiai rinksis „nieko nedarymo“ kelią, nes investicijos gali būti per didelės, o perspektyva – neaiški“, – sako advokatė.

Ji pridūrė, kad ši nuostata nėra Lietuvos įstatymų leidėjų „išsigalvojimas“, tai tiesiog ES reglamento (Nr. 1215/2012) „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“ perkėlimas į nacionalinę teisę. „Iki pernai liepos galiojusios nacionalinio teismingumo taisyklės sakė, kad darbo bylos nagrinėjamos pagal darbo funkcijų atlikimo vietą. Perkėlus Reglamento nuostatas į nacionalinę teisę, reikia priimti naują tvarką ir su tuo susijusias rizikas, įdarbinant užsieniečius“, – atkreipia dėmesį teisininkė.

Prašymai atsisakomi nagrinėti

Kaip minėjome, advokatė R. Aleksynaitė DGK jau išsiuntė skundą dėl užsieniečio darbuotojo veiksmų, tačiau, remdamasi kolegų patirtimi, nujaučia, kad skundas bus atmestas. „Situaciją apsunkina tai, kad mūsų DGK numato privalomą ikiteisminę procedūrą – Darbo ginčų komisijas, į kurias nesikreipus, teismas neturėtų priimti ir nagrinėti ieškinio. Ginčytina, ar privalomos ikiteisminės procedūros reikia laikytis (ir kaip laikytis?), jei darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta užsienyje, o darbdavys kreipiasi į teismą užsienyje“. – teisines vingrybes komentuoja advokatė.

Tuo metu VDI atsiųstame komentare aiškina, kad Lietuvos darbdaviui pateikus prašymą DGK priteisti iš užsieniečio darbuotojo žalos atlyginimą, tokį prašymą atsisakoma nagrinėti, jei nepateikiamas tas minėtas susitarimas, kad darbuotojas sutinka ginčą spręsti pagal mūsų šalies įstatymus. Jau yra buvę tokių atvejų, kai buvo atsisakoma minėto pobūdžio bylas nagrinėti, nes susitarimas nebuvo pateikiamas.

Darbo sutartyje numatyti kaip ir kur bus sprendžiami ginčai negalima, nes, kaip buvo minėta, susitarimas galimas tik kilus ginčui.

Taigi, darbuotojai iš užsienio Lietuvoje gali veikti taip, kaip jiems patogu – skųsti darbdavius dėl bet kokio menkiausio pažeidimo. Tuo metu patys „prisidirbę“ gali ramiai išvykti, tikėdamiesi, kad darbdavys jų gimtojoje šalyje negaudys. Jokių teisėtų receptų, kaip iš anksto apsisaugoti nuo darbuotojo iš užsienio galimos padaryti žalos, nėra. A. Telmentas, kuris yra ir „Linavos“ prezidiumo narys, pasakojo ne sykį šį klausimą aptaręs ir su kitomis didesnėmis vežėjų įmonėmis, tačiau jos, įvertinusios situaciją, dažniausiai į teismą užsienio valstybėje nesikreipia. Apie tokią situaciją yra informuota ir Lietuvos užsienio ministerija, ir Ukrainos ambasada, ji aptarta ir trišalėje taryboje. Tačiau kol kas niekas jokių paguodžiančių žinių šiuo klausimu neturi

Šaltinis: CargoNews, Jūratė Pilibaitienė
Straipsnio reitingas:
0
Radote klaidą?   
Gerbiamas lankytojau, Jūs šioje svetainėje esate neužsiregistravęs. Mes Jums rekomenduojame registruotis arba prisijungti prie savo paskyros svetainėje.

Informacija

Mielas lankytojau. Jūs čia esate kaip neregistruotas vartotojas.
Mes siūlome jums užsiregistruoti arba tiesiog prisijungti naudojant savo prisijungimo duomenis, tam, kad galėtum įkelti bei komentuoti norimas naujienas.